Mažieji ,,drugeliai” ir ,,boružiukai” vasarą nesiilsi – intensyviai mąsto ir ieško sprendimų. Mokytojoms Erikai ir Monikai pasiūlius išbandyti Burbulo mąstymo žemėlapį, vaikai entuziastingai įsitraukė į idėjų, informacijos ir techninių sprendimų paiešką. Kurdami žemėlapio rodykles ir kontūrus vaikai ne tik dėliojo, jungė, bet ir skaičiavo kiek trūksta detalių, kiek reikia iš viso, o idėjoms ar objektams pavaizduoti pasitelkė lego figūrėles, korteles. Tačiau visų svarbiausia – vaikai mąstė, mokėsi apibūdinti naudodami kuo įvairesnius būdvardžius.
,,Žiogelių“ grupės vaikai – tikri mąstytojai! Burbulo žemėlapio pagalba susipažino su savo kūno dalimis. Pasak mokytojų Agnės ir Ritos, darbas vyko taip: viduriniame burbulo apskritime vaikai padėjo žmogeliuko figūrėlę, kuri simbolizavo žmogaus kūną. Tada mąstė, kokius paveikslėlius turi, ar tai yra kažkurios kūno dalys, jei taip, tai kurios, kaip jos vadinasi, parodė, kur jos yra (pvz.: liežuvis – iškišo liežuvį, pilvas – trynė rankomis savo pilvukus). Jeigu paveiksliukas tiko, jį mažyliai nešė į norimą apskritimą aplink „kūną“.
Tuo tarpu ,,voveriukai” Burbulo mąstymo žemėlapį panaudojo mąstydami apie sveiką ir nesveiką maistą. Vaikai pasitelkė reklaminių žurnalų iškarpas. Mokytoja Vilija sako, kad vaikai klydo nedaug. Mąstydami ir argumentuodami suprato, kad ne viskas, kas skanu, yra sveika.
O štai mokytoja Edita pakvietė vaikus pamąstyti ir išbandyti Sekos žemėlapį. Kartu su vaikais atliko žemėlapio užduotį, naudodami metų laikų juostos žaidimą. Pirmiausia, sudėjo metų laikus iš eilės ir juos įvardino. Tada atrinko korteles, kurios būdingos kiekvienam metų laikui, ir jas išdėstė eilės tvarka pagal tai, kas po ko vyksta. Šioje veikloje vaikai mokėsi sudaryti seką, įsidėmėti informaciją ir ją atpasakoti, taip pat suprato ciklinius gamtos procesus bei pokyčius.
Visą savaitę mokytoja Daiva su vaikais mąstė apie vaivorykštę – kokios spalvos ją sudaro, kokia spalvų seka. Ir nusprendė sukurti Sekos žemėlapį. Vaikams sekėsi puikiai, tiksliai įminė ir sudėjo spalvų seką.
,,Ežiukų“ grupės vaikai pabandė dar vieną mąstymo būdą – Medžio žemėlapį. Vaikai nuspalvino savo pasirinktus vaisius ir daržoves, ryto rate įvardino daržovės ar vaisiaus spalvą, dydį ir aiškinosi į kurią dėžutę juos dėti. Dauguma mažylių puikiai orientavosi į kurią dėžutę pagal dydį įdėti turimą daiktą. Mokytoja Snieguolė sako, kad vaikams puikiai pavyko įvardinti sąvokas ,,didelis“, ,,mažas“.
,,Boružėlių“ grupės vaikai kartu su mokytoja Snieguole entuziastingai išbandė dvigubo Burbulo žemėlapį. Vaikai lygino gegutę bei gandrą, taip pat katiną ir šunį. Vaikams lengviau sekėsi sugalvoti skirtumus tarp šių objektų, sunkiau panašumus.
Tuo tarpu mokytoja Jurgita su vaikais ėmėsi sudėtingesnio – Priežasties/pasekmės – žemėlapio. Kai buvo kuriamas minčių žemėlapis, tiksliai įvardintas įvykis, vaikams buvo daug lengviau įvardinti pasekmes, nei priežastis. Kurdami mąstymo žemėlapius vaikai natūraliai pradeda naudoti sutartinius ženklus, raides, žodžius, piešinius. Tokiu būdu vaikai perduoda savo mintis, jausmus, žinojimą. Mokytoja pastebi, kad naudojant mąstymo žemėlapius, gerėja vaikų mąstymo gebėjimai, vaikai tampa labiau kūrybiški, didėja vaikų pasitikėjimas savimi. Vaikai suvokia save kaip besimokančius.
Vaikai gerai žinojo ir noriai įvardino būtiniausius daiktus, kurių reikia turistui turistaujant: įvardintus daiktus vaikai nupiešė ir išdėliojo tarp vidinio ir išorinio apskritimų. ,,Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai taip pat pasidalino mintimis kaip ir iš kur sužinojo, kokių daiktų reikia turistui. Kai kuriems vaikams teko ilgiau pasvarstyti ir prisiminti informaciją. Smagu, kad Apskritimo žemėlapio pasirinkimas padėjo vaikams vizualizuoti ugdomosios veiklos temą, leido lengviau suprasti ir įsisavinti mintis ir idėjas, teigia mokytoja Rosita.
,,Bitutės” sugalvojo intrigą: koks turi būti draugas, kad galėtų kartu žaisti, dalintis žaislais. Vaikai pamąstė ir nurodė,, gero draugo” savybes. Tam pasitelkė Apskritimo žemėlapį.
